„Lietuvos menininkai Paryžiuje“

Šių metų gegužės 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) dailės, muzikos ir poezijos vakaras „Lietuvos menininkai Paryžiuje“. Dalyvauja: kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“( XX a. lietuvių ir prancūzų kompozitorių muzika), aktorė Nomeda Bėčiūtė (A. Nykos – Niliūno, J. Baltrušaičio ir H. Radausko eilės), bus rodomos „arsininkų“ kūrinių vaizdo projekcijos.

1929 metai – naujo dailės raidos tarpsnio pradžia, kuriame svarbiausias vaidmuo teko nepriklausomoje Lietuvoje ir Vakarų Europoje mokslus baigusiems jauniems dailininkams. Jaunimas, stengdamasis iniciatyvą perimti į savo rankas, ėmė skelbti naujo meno idėją. Radikaliausias pažiūras reiškė Ars grupė. Jos branduolį sudarė tapytojai Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda bei skulptorius Juozas Mikėnas. Prie jų prisijungė grafikai Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Kulakauskas, Jonas Steponavičius. Grupę palaikė ir vyresni kolegos – Mstislavas Dobužinskis, Adomas Galdikas. Proginiame ekspozicijos leidinyje arsininkai paviešino provokuojamos retorikos kupiną pareiškimą, kuris tapo pirmuoju lietuvių dailės manifestu: „Mes pasiryžę šiai atgimstančios tėvynės epochai tarnauti ir kurti šios epochos stilių. Meno kūrinys – nauja gyvenimo realybė. Mes trokštam praturtinti mūsų gyvenimą naujom vertybėm“.

Ieškodami orientyrų, jaunieji dailininkai atsigręžė į lietuvių liaudies meną. Jų pasirinkimas turėjo dvejopus tikslus: natūralistinę vaizduoseną paneigti primityviosios dailės principais, kartu eksperimentams suteikti solidų tradicijos pamatą. Taigi liaudies meno reikšmė Lietuvoje buvo ir panaši į primityvo paskirtį Vakarų Europos modernistų kūryboje, ir nuo jos esmiškai skyrėsi. Tautodailė regėta ne tik kaip praeities kanonus laužantis ir vaizduotę išlaisvinantis bei modernizuojantis veiksnys, bet ir kaip įpareigojantis istorinis lietuvių kultūros paveldas. Arsininkai taip pat siekė perimti Vakarų modernizmo patirtį. Visi jie (išskyrus Samuolį ir Kulakauską) buvo neseniai mokęsi ar tebestudijavo Paryžiuje. Tačiau tuo metu Prancūzijos sostinėje avangardas jau slūgo. Tarpukariu daugelis tenykščių dailininkų rinkosi vidurio kelią, mėgindami susintetinti modernistinės ir klasikinės estetikos požiūrius. Tai, su kuo Paryžiuje susidūrė lietuviai, veikiau buvo modernizuotos tradicijos arba kompromisinio modernizmo pavyzdžiai nei radikalūs, novatoriški iššūkiai. Ši paryžietiška patirtis pasirodė esanti tokia pat nevienaprasmė kaip ir nacionalinės kultūros šaltiniai, formavę menininkų pozicijas.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio MUSICA HUMANA kūrybinis kelias prasidėjo 1974 m. Jo koncertai buvo vieni pirmųjų senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgaivinimo Lietuvoje ženklų. Didelį impulsą kolektyvui davė meno vadovo A. Vizgirdos studijos Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje. Ansamblio repertuarą sudaro monumentalūs ciklai: „Senoji Europos instrumentinė ir vokalinė muzika“, „Baroko kelias“, „Prancūzijos muzikos menas nuo Renesanso iki dabarties“, „Venecijos genijus Antonio Vivaldi“, „J. S. Bachas ir Lietuvos muzika“, „Dailės ir muzikos kūrėjų vizijos“, „Musica humana juventus“, W. A. Mozarto 250-osioms metinėms. Jubiliejiniams Bacho metams „Musica humana“ pateikė klausytojams naują kūrybinį projektą, tarsi muzikinį credo – „J. S. Bachas ir XX amžiaus muzika“, kuris skambėjo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.Kamerinių opusų ansambliui yra sukūrę ir šiuolaikiniai lietuvių kompozitoriai. O. Balakausko „Šokių siuita“, „Duetti concertanti“, B. Kutavičiaus „Kampf der Bäume“, A. Martinaičio „Cantus ad futurum“ tapo tikromis ansamblio repertuaro puošmenomis. Kai kurioms monumentalioms koncertinėms programoms ansamblis kviečiasi žymius Lietuvos ir užsienio solistus, chorus „Polifonija“, „Jauna muzika“, „Vilnius“ bei „Aukuras“. Išplėstos sudėties „Musica humana“ tampa orkestru. Nuo 1999 m. tokiomis pajėgomis rengiamas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“, o nuo 2007 m. – tarptautinis J. S. Bacho muzikos festivalis. Nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių ir didžiulio baroko muzikos repertuaro aukso fondą „Musica humana“ įrašė į kompaktines plokšteles.

Bilieto kaina: 4,34 / 1,45 Eur (15 / 5 Lt)

Maloniai kviečiame!

Organizatoriai,
Tel.: (8 41) 20 06 43.