32-asis „Laiptų galerijos“ gimtadienis – dailės, muzikos ir literatūros mūzų apsuptyje

Profesionaliojo meno mylėtojai, dailininkai, muzikai, ištikimiausi lankytojai, bičiuliai bei partneriai balandžio 19-osios vakarą, nešini gėlėmis būrėsi „Laiptų galerijoje“. Čia, dailės, muzikos ir literatūros mekoje, nuvilnijo jau 32-asis galerijos gimtadienis.

Šventinį vakarą atidarė tapybos darbų paroda iš Lietuvos dailės kolekcininkų fondo – „XX a. lietuviškas koloritas“, kurią pristatė dailės kritikas ir rašytojas dr. Vidas Poškus. Kalbėdamas apie parodą jis sakė: „Lietuvių tapytojai ir menininkai apskritai, sugeba pagauti laiką. Jie sugeba jį fiksuoti, jie sugeba už skverno pagauti tą greitai besisukantį pavasarį ir gyvenimą ir tai pagauna kolorito dėka. Tą mes matome ir šioje parodoje. Tai vienas būdas sustabdyti laiką yra menas, kūryba. Antras būdas sustabdyti pavasarį bei visą laiko tėkmę yra meno rinkinių kolekcionavimas. Tad esu be galo dėkingas kolekcininkams, kurie nepasididžiavo ir savo kūrinius skolino šiai parodai“.

Pasak dr. Vido Poškaus, šios parodos dėka „Laiptų galerija“ yra tapusi nedideliu, tačiau labai giliu Nacionalinės dailės galerijos filialu: „O jeigu dar tiksliau, Nacionalinę dailės galeriją būtų galima įvardinti kaip „Laiptų galerijos“ filialą, nes tai, ką čia mes matome, tai yra iš tiesų XX a. lietuvių tapybos klasika. Be abejo, trūksta tik vieno autoriaus – M. K. Čiurlionio, kuris, kaip žinome, praktiškai yra ne visai ir kolekcionuojamas“.

Dailės kolekcininkai iš visos Lietuvos „Laiptų galerijos“ gimtadienio proga suteikia galimybę meno mylėtojams pasigrožėti tokių lietuvių tapybos korifėjų kaip A. Gudaičio, A. Galdiko, V. Vizgirdos, J. Švažo, K. Varnelio, V. Kasiulio, A. Martinaičio, A. Petrulio, A. Švėgždos, A. Skačkausko, K. Dereškevičiaus ir kt. darbais. Kai kurių autorių kūriniai pirmą kartą eksponuojami ne tik „Laiptų galerijoje“, bet ir apskritai Lietuvoje.

Netrukus po parodos pristatymo „Laiptų galerijos“ sceną apjungė dar dvi mūzos – muzika ir literatūra. Svečių širdis virpino koncertas „Amžinai Tavo. Amžinai mano. Amžinai mūsų“. Jo metu buvo galima pasiklausyti vieną įspūdingiausių L. van Bethoveno šedevrų – styginių kvartetą op. 130, kurį atliko Boris Brovtsyn (I smuikas, Austrija), Monika Urbonaitė (II smuikas), Jurgis Juozapaitis, Rokas Vaitkevičius (violončelė).

Ypatingą atmosferą kūrė ir tarp kvarteto dalių žinomo aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomas Heiligenštato testamentas (Bethoveno 1802 m. laišką broliams Karlui ir Johanui) bei paslaptingasis „Laiškas nemirtingai mylimajai“, atspindintys kupiną meilės žmonijai ir artimiesiems didžio kompozitoriaus sielą.

Vakaro svečiai atlikėjams negailėjo gausių aplodismentų, o jiems nužengus nuo scenos pasipylė gimtadieniniai sveikinimai. „Laiptų galerijai“ ilgų gyvavimo metų linkėjo Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas V. Urbonavičius, Seimo nario dr. Stasio Tumėno padėjėjas dr. Nerijus Brazauskas, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro direktorė Gertrūda Gulbinaitė, Žagarės kultūros centro direktorė Aistė Tuminaitė-Orlauskė, Šiaulių miesto dvasininkai bei daugelis kitų garbių svečių. Istorine atmintimi apie „Laiptų galerijos“ įkūrimą pasidalijo ir ilgametė įstaigos vadovė bei galerijos įkūrėja Janina Ališauskienė.

Po oficialiosios dalies gimtadienio svečiai pakviesti iš arčiau susipažinti su paroda, pabendrauti, padėkoti vieni kitiems už bendrystę bei pakelti taurę už šviesų „Laiptų galerijos“ rytojų. „Amžinai Tavo. Amžinai mano. Amžinai mūsų“ – ko gero, ir yra kertiniai, „Laiptų galeriją“ įprasminantys žodžiai.