Ambicingos tapybos darbų parodos „XX a. lietuviškas koloritas“ uždarymas įprasmintas paskaita-diskusija su menotyrininke Kotryna Žukauskaite

Kone mėnesį „Laiptų galerijoje“ eksponuota viena ambicingiausių parodų – „XX a. lietuviškas koloritas“ iš Lietuvos dailės kolekcininkų fondų – gegužės 12-ąją atsisveikindama su lankytojais garsiai trinktelėjo durimis.

Paskutinę parodos lankymo dieną sulaukta gausybės profesionaliojo meno gerbėjų, suskubusių susipažinti su retais meno kūriniais ar panorusių dar kartą juos apžiūrėti. Smalsumą tyrinėti, pažinti ir analizuoti žymių XX a. Lietuvos dailininkų darbus skatino ir iš sostinės atvykusi menotyrininkė Kotryna Žukauskaitė, pakvietusi „Laiptų galerijos“ lankytojus į paskaitą-diskusiją, kurią moderavo Ričardas Jakutis.

Kotrynos Žukauskaitės paskaita prasidėjo nuo neaprėpiamai plačių praėjusio šimtmečio istorinių šalies vingių bei sąsajų su Lietuvos dailės istorijos peripetijomis. Menotyrininkė kvietė susirinkusiuosius atkreipti dėmesį į XX a. lietuviškos tapybos koloritą. Nors, kaip anksčiau minėjo dr. Vidas Poškus, čia dominuoja vaiski žalia ir geltona, pasak Kotrynos Žukauskaitės, papildomos energijos įneša ir kitos ryškios spalvos. Tai – savotiška dailininkų protesto forma meno pavidalu.

Pokalbio metu didelis dėmesys skirtas ir kolekcionavimui bei kolekcininkų indėliui į meno išsaugojimą, plačiosios visuomenės kultūrinio akiračio plėtimą. Kotryna Žukauskaitė į renginį atvykusių kolekcininkų iš visos Lietuvos klausė, kaip įsigyti meno kūrinius neturint pažinčių, kaip privačių kolekcijų lobyno atvėrimas ugdo kultūrinį išprusimą bei kokią vertę (ne pinigine išraiška) kolekcionavimas duoda patiems kolekcininkams.

Kolekcininkas E. Jakubauskas pažymėjo, kad kolekcionavimas visų pirma yra aistra. Aistra, kuriai neįmanoma atsispirti. Tik vėliau seka visi kiti aspektai: noras plėsti žinių bagažą, bendravimas su menininkais, investicijos bei paties kolekcininko virsmas savotišku kūrėju. A. Jankauskas pridėjo, kad kolekcijos rinkinys apibūdiną patį kolekcininką. Anot jo, meno kūrinių rinkinys formuoja kolekcininko veidą, padeda atskleisti žmogaus sielos gelmes.

Nuo pat pirmųjų diskusijos akimirkų į pokalbį aktyviai įsitraukė ir renginyje dalyvavę klausytojai. Žmonėms buvo smalsu, kokiais kriterijais vedini kolekcininkai įsigyja tam tikrus meno kūrinius bei koks likimas laukia dabartinių privačių kolekcijų po daugelio metų, kai šioje žemėje nebeliks pačių kolekcininkų. Kolekcininkai sutartinai tvirtino, kad darbai tikrai nenuguls tamsiuose užkaboriuose ar rūsiuose – daugelis jų meno kūrinius ketina perleisti vaikams, anūkams, galimai ir muziejams, galerijoms.

Paskaitai-diskusijai krypstant link pabaigos, kolekcininkas A. Zabulis išskyrė ypatingą „Laiptų galerijos“ indėlį siekiant apjungti visuomenės kultūrinio lauko plėtimą su kolekcionavimu kaip pomėgiu. Jis pasidžiaugė ir gražia galerijos iniciatyva įprasminti parodų uždarymus, kurių reta yra kur nors kitur Lietuvoje.