Džiazuojanti Rimanto Tomo Buivydo piešinių paroda „Kalbančios rankos“

Džiazuojanti Rimanto Tomo Buivydo piešinių paroda „Kalbančios rankos“

„Laiptų galerijos“ pastatas šiuo metu remontuojamas, o mieste rasti erdvių, kurios tiktų ir koncertui, ir parodai rengti, užduotis ne iš lengvųjų. Birželio pabaigoje galerija su renginiais persikėlė į „Polifonijos“ erdves. Žiūrovų antplūdis į pirmąjį renginį suteikė drąsos – šiauliečiai „Laiptų“ nepamiršo. Tad liepos 11 d. vakarą meno mėgėjai pakviesti į Rimanto Tomo Buivydo piešinių parodą „Kalbančios rankos“.

Rankų teatras – piešiniuose

Parodoje eksponuojama 12 piešinių. Juose vaizduojamos plaštakos šviesos ir šešėlių žaismu, judesio ritmu jos kalba apie grožį, džiazuoja subtiliai sustabdytomis gesto akimirkomis. Parodą pristatydamas filosofas Jurgis Dieliautas akcentavo piešinių ciklo muzikalumą, ritmiką, harmoniją, siejo šią savybę su autoriaus muzikine patirtimi. Filosofas įžvelgia piešinių išraiškos multimodalumą: „Kūriniuose pirminė kalba, kurią piešinys anglimi sutalpina į baltą lapo foną, virsta skirtingų kalbų galia. Klasikinio piešinio kolizijos, kai linija, lankstas, tonas, masyvas, šešėlis sutelpa į išraiškos gestą. Linijos retorika, gesto poza – tai užuomina į pirminę pagavą. Tapybinė piešinio galia, estetinė, komunikacinė, vaizduotės galia – viskas piešinio galiose.“ Pasak J. Dieliauto, šiuos piešinius sąlygiškai galėtume pavadinti „Pagava“. Ne daiktiška, o tai, kas yra atviras siekis. Tai šešėlių, linijų žaismė. Nebūtina ieškoti dramatinės pusės. Galime įsižiūrėti į šį rankų teatrą, medituoti, pajusti laiko, emocijos, nuotaikos tėkmę. Mus pagauna ritmas ir intuityviai šnekamės su dailininku, su savo pasąmone.

Parodos autorius Rimantas Tomas Buivydas kalbėjo, kad daug metų buvo įnikęs į kompiuterinę grafiką, tačiau ėmė stiprėti noras grįžti prie pačios pradžios – piešinio. Šis ciklas sukurtas gana greitai, nuo praėjusių metų rudens. Tačiau pagrįstas daugelio metų stebėjimais: „Rankos dažnai iškalbingesnės už žodžius. Jos gali daug pasakyti apie žmogų pagal pirštų formą ir dažniausiai pagal tai, kaip jis laiko rankas. Gestikuliuodami sustipriname kalbėjimo įtaigą, išsakome net ir tas emocijas, kurias norėtume nuslėpti. Tai, kaip mes ištiesiame ranką kitam, kaip ją paspaudžiame sveikindamiesi, irgi kalba apie mus. Rankos paėmimas, atrodo, įprastas gestas, bet kažkodėl būtent jis viską viduje sujudina.“ Dailininkas sakė nestudijavęs rankų kaip biologinio objekto, nesigilinęs į populistinius kūno kalbos aiškinimus. Piešiniuose jam svarbu mintis, psichologinės, emocinės patirtys. Autorius atkreipė dėmesį į spalvotas geometrines figūras, kurių atsiradimas, svoris sunkiai paaiškinamas: „Negaliu apibūdinti, kas tai yra. Lyg atsvara rankų plastikai, lyg savotiška jungtis, tai ko trūko, kad rankos susijungtų, susikalbėtų. Visada pasąmonėje ieškai, ko žodžiais negali išreikšti.“

Menininkui svarbu nuolat atsinaujinti

Rimantas Tomas Buivydas (g. 1939 m.) – Lietuvos grafikas. Baigęs Lietuvos dailės institutą mokytojavo Šiauliuose, grojo Šiaulių pagalbinės mokyklos orkestre. Vėliau dirbo Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoju, Šiaulių universiteto Piešimo katedros docentu, dėstė grafiką ir tapybą, vadovavo kūrybiniams studentų plenerams, diplominiams darbams.

Nuo 1963 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Pagal specialybę grafikas, tačiau nuolat ieško naujų saviraiškos būdų. Įvairiomis technikomis (linoraižinys, akvarelė, tempera, pastelė) sukūrė peizažų, portretų, figūrinių kompozicijų, ekslibrisų. Pastaruoju metu labiau žinomas kaip skaitmeninės grafikos kūrėjas. Nuo praėjusių metų rudens atėjo noras grįžti prie esmės – piešinio. „Iš dalies tai noras parodyti jauniems žmonėms, kaip svarbu mokėti piešimo pagrindus, kiek daug galima išsakyti linijomis, taškais, dėmėmis. Antra, pačiam svarbu atsinaujinti. Privalau nuolat ieškoti, keistis. Sustingimas – menininko dvasinė mirtis“, – sako T. R. Buivydas.

Parodą „Kalbančios rankos“ galima aplankyti „Polifonijos“ salėje, Aušros al. 15