GERAS SEKMADIENIS ŠIAULIUOSE atvėrė duris į tapytojo Ernesto Žvaigždino vidinį pasaulį

Remigijaus Venckaus bei Ernesto Žvaigždino kūrybos gerbėjai „Laiptų galerijoje“ GERO SEKMADIENIO ŠIAULIUOSE metu turėjo paskutinę galimybę išvysti šių dailininkų parodas: R. Venckaus LAISVĖ IR ATSITIKTINUMAS bei E. Žvaigždino VIZITAS IŠ MAŽOSIOS LIETUVOS.

Jau tapo įprasta, kad baigiantis parodoms, jų autoriai dar kartą susitinka pokalbiui su dailės mylėtojais. Šį kartą „Laiptų galerijos“ lankytojai pakviesti į diskusiją su Ernestu Žvaigždinu, kuris mielai pasidalino mintimis ne tik apie dabartinę parodą, bet ir apie tapybą bei meną plačiąja prasme.

Pokalbį moderavo Ričardas Jakutis bei filosofas Arvydas Piepalius. Tiek Ernestas Žvaigždinas, tiek ir diskusijos moderatoriai – seni bičiuliai, tad pokalbis iškart išsirutuliojo į jaukų pašnekesį. Ernestas Žvaigždinas pasakojo, kad tapyba jį lydėjo kone visą savo gyvenimą: „Tapyba – tai tiesiog žmogiškojo mąstymo priežastis ir tai savybė einanti iš mūsų vidaus, intuicijos ir pasąmonės. Paveiksluose yra ir turi būti daug klausimų ir daug atsakymų, tai įvairovių pasaulis, nuotaikų ir emocijų pasaulio verpalai – kūrinio iki galo neapibūdinsi ir kiekvienas priimame savaip – tai tikroji tiesa“.

Tapant darbus Ernestui Žvaigždinui itin svarbu spalva ir faktūra. Visuose jo darbuose jaučiamas kiekvienas potėpis, kurį norisi paliesti. O autorius tam ir neprieštarauja: jei norisi liesti, vadinasi kūrinys kuria tam tikrą emociją. Tai jam ir yra svarbiausia.

Prakalbus apie kūrybos etapus, autorius atviravo, kad jų suskirstyti į tam tikras dalis tiesiog neįmanoma. Ernesto Žvaigždino teigimu, jį gelbėja vidinė ramybė ir nesiblaškymas. Tiesa, dailininkas pripažino, jog ankstyvoje jaunystėje jis buvo hipis ir per meną ieškojo laisvės elementų. Tuo metu jis save laikė „menininku“, tačiau dabar jam norisi būti tiesiog tapytoju.

Tiek pokalbio moderatoriai, tiek ir „Laiptų galerijos“ lankytojai atkreipė dėmesį, kad dailininkas savo darbuose visada išlaiko pamario vaizdą, jūros motyvą, tad jo kūrinius lengva atpažinti. Nors Ernesto Žvaigždino paveiksluose jūros nematyti, tačiau ji tarsi plazdena ore giliai įsiskverbusi kiekvieno paveikslo vidinėje kertelėje.

Klausytojams uždavus klausimą, ar ilgai tenka svarstyti ar kūrinys jau baigtas, Ernestas Žvaigždinas nė nesudvejojęs atsakė: „Ne, man viskas ateina iš pirmo jausmo“. Pirmasis pajautimas ir idėjų užtikrintumas dailininką lydi visą gyvenimą. Štai ir dabar jis jau kurpia planus apie bendrą išimtinai Klaipėdos krašto dailininkų parodą. Širdyje kirba ir idėja 70-mečio proga išleisti savo kūrybos knygą.

Ernestas Žvaigždinas – LDS narys, dirbantis tradicinės aliejinės tapybos technika. Įvairiausiose parodose dalyvauja nuo 1980 metų. Jo asmeninės parodos apkeliavusios ne tik daugumą Lietuvos miestų, bet eksponuotos ir užsienio šalyse: Danijoje, Vokietijoje, Latvijoje, JAV ir t.t.