Juozo Bindoko „Trukmenos“ – ties apačiom gyvenimo, nuo slenksčio iki šulinio

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ kovo 10 d. atidaryta aktoriaus Juozo Bindoko fotominiatiūrų paroda „Trukmenos“. Kolekciją sąlyginai galima skirti į dvi dalis: pirmoji – grauduliu dvelkiantys regėjimai, paprasto žmogaus gyvenimo „akimirk(sl)iai“, praturtinti poeto Albino Žukausko filosofinėmis įžvalgomis. Antroje – įsimintini valstybės virsmo atspindžiai, paskutinis sovietų armijos paradas Šiauliuose, PASKUTINIS jų šešėlis mūsų gatvėse…

Užfiksuotas laiko dūlėjimas

„Trukmenos – tik šimtoji sekundės dalis, mūsų išgyvento laiko miniatiūra, – sako Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius, fotografas Juozas Bindokas. – Fotografija man kaip dienoraštis. Vartau ir prisimenu, ką esu patyręs, prisimenu žmones, kuriuos sutikau, ir jų likimus… Esu jau tokio amžiaus, kai suprantu, kaip greitai tirpsta laikas…“

Dažnas fotografijos motyvas – nykstančio kaimo ženklai: senos trobos durys, laukime sustingusi senolė, žolėse paskendęs vienišas šulinys ar pasišiaušusi šieno stirta nakties tamsoje. A. Žukausko žodžiais tariant „Toks sunklengvis šisai paknopstinis/ Bėgimas nuo savęs ir į save – Susyk į spurtą ir į baigmę…“

„Nors pusė mano fotografijų yra spalvotų, bet nespalvotos man gražiau – turiu joms daugiau sentimentų, – sakė parodos autorius. – Dabar bepigu, nuspaudi mygtuką ir matai: šitą trinam, darom kitą, o anksčiau, būdavo, nežinai, kas gausis. Visas veiksmas vykdavo naktimis vonios kambaryje raudonoje šviesoje… Esu spirgas, koks nervas, kol daromos tikros nuotraukos, kurias išjauti, išgyveni, iščiupinėji, išglostai, iškvėpuoji… nuotrauka būdavo stebuklas.“

Atidarymas – kaip spektaklis

Parodą pristatė renginių organizatorius Ričardas Jakutis ir parodų kuratorius Kornelijus Užuotas. Ričardas akcentavo nuostabą keliantį autoriaus kruopštumą, gebėjimą pagauti tinkamą kadrą. Parodos tema R. Jakučiui priminė A. Verbos filmą „Šimtamečių godos“. Sveikintina mintis Nepriklausomybės atkūrimui skirti tokį nuoširdų pasakojimą apie kasdienybės grožį. K. Užuotas prisiminė, kad aktorių Juozą pirmiau pažino kaip profesionalų fotografą, yra gavęs nemažai vertingų patarimų. Kornelijus teigė, kad nespalvota analoginė fotografija reikalauja didelės meistrystės, o Juozo Bindoko fotografijos subtilios, puikios kompozicijos.

Parodos atidarymas buvo tarsi linksmas spektaklis. Autorius vos spėjo komentuoti, pašmaikštaudamas atsakinėti į klausimus, pasakoti, kur, kokiame Lietuvos krašte vienas ar kitas kadras pagautas. Prašė būtinai perskaityti jo mylimo poeto Albino Žukausko tekstus po nuotraukomis. „Aš jo dvitomį visą nupoteriavau. Vietoj maldos jo tekstus skaitau. Jie puikiai mano fotografijas papildo. Taikliau nepasakysi: Gyvenimą prabūti – ne daugiau/Kaip vienąkart suvaikščioti/ Nuo slenksčio iki šulinio.“(A. Ž.)

Ir aktorius, ir fotografas

Juozas Bindokas, 1972 m. baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją atvyko į Šiaulių dramos teatrą ir liko jam ištikimas iki šių dienų. Aktorius teatro scenoje sukurtų vaidmenų nebeskaičiuoja, apdovanotas Potencijos Pinkauskaitės premija, du kartus nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ už antraplanius vaidmenis.

Juozas Bindokas fotografuoja nuo jaunumės, fotografija rimčiau susidomėjo dar studijuodamas konservatorijoje. Buvo pirmasis dienraščio „Šiaulių kraštas“ fotografas, yra išbandęs įvairius žanrus: portretas, aktai, peizažas, reportažas. Ne vieną parodą surengė ŠMKC „Laiptų galerija“, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, įvairiose Vilniaus galerijose, buvo bendraautorius parodų, eksponuotų Ukrainoje, Didžiojoje Britanijoje. 1992 m. išleistas J. Bindoko sudarytas fotoalbumas „Šiaulių dramos teatras“. 2002 m. J. Bindokas nominuotas Spaudos fotografijos premijai portreto sityje. Fotografuojančio aktoriaus kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio fotomeno kolekcininkai.

Paroda lankoma iki kovo 19 d.

Teresė Hokienė

Antano Untydi nuotr. 1, 2, 3