Kitoks „Laiptų galerijos“ gimtadienis

Balandžio 4 dieną Šiaulių miesto kultūros centras „Laiptų galerija“ pasitiko savo 33-iąjį gimtadienį. Ypatingą vakarą susirinkusiųjų laukė net dvi išskirtinės dovanos – dailininkės Eglės Velaniškytės parodos KASDIENYBĖS KUŽDESIAI atidarymas bei premjerinė pianistės Eglės Andrejevaitės koncertinė programa ŽALČIO SONATA.

Iškilmingas vakaras prasidėjo nuo kaunietės tapytojos Eglės Velaniškytės parodos KASDIENYBĖS KUŽDESIAI, kviečiančios nusikelti į dailininko dirbtuvę, pristatymo. Savo įžvalgomis apie „Laiptų galerijoje“ eksponuojamus darbus pasidalino menotyrininkė iš sostinės Kotryna Žukauskaitė, kuri drauge su autore įsijungė ir į išsamią diskusiją.

„Kai kas rašo, kad Jūsų kūriniuose galima sustingti, kad mes einame per buitį, iš buities po truputį lipama į sakralėjimą. Per visus tris aukštus pamatome visą paletę – nuo tokių sustingusių darbų, kur atrodo mintis lūžta, veržiasi, bet taip ir neperlipa iš drobės, iki pasaulio sutvėrimo, kuris jau toks dinamiškas. Kaip čia taip nutiko? Iš kur atsiranda ta kelionė nuo buities iki sakralumo“, – autorės klausė menotyrininkė Kotryna Žukauskaitė.

„Šįkart nutiko tokia retrospektyva. Darbas „Pasaulio sutvėrimas“, tik jūs šį mėnesį jį matysite, – yra nebaigtas. Todėl ir yra vizitas į dailininko dirbtuvę. Paveikslas „Vyrai juodomis suknelėmis“ yra labiausiai baigtas, jis ilgiausiai tapytas. Iš datų matome, kiek viskas užtruko. Aš pagal horoskopą esu dvynys ir niekada su savimi nesiginčiju, su tuo vidiniu „aš“. Man jis visada sako, kad eičiau susitvarkyti senus darbus. Aš išsitraukiu tuos senus paveikslus – jie nei geri, nei blogi. Kažkur labai nedaug reikia, kažkur daug. Kalbant apie naujus paveikslus, nuoširdžiai, man kartais spengia tyla. Kol pasaulyje yra tokia betvarkė, aš negaliu subrandinti idėjos. Tai man buvo išeitis šitų senų darbų tvarkymas“, – apie savo parodą pasakojo Eglė Velaniškytė.

Menotyrininkės dėmesį patraukė tapytojos paveiksluose dominuojančių spalvų paletė bei kai kur netikėtai atsirandantys mėlyni atspalviai – visiškai nebūdingi Eglės Velaniškytės kūrybai.

„Aš ne kartą esu aiškinusi, kad jeigu man pakanka dviejų spalvų, aš trečios neimsiu. Su mėlyna spalva esu lengvai susipykusi, bet kartais aš bandau su ja kalbėtis. Kartais pasiseka, kartais – ne. Tačiau man dabar toks jausmas, kad aš apskritai noriu mėlynąjį periodą padaryti. Žodžiu, aš už save neatsakau. Mano vidinis „aš“ vadovauja, o dėl geltonos spalvos čia yra labai paprasta technologinė paslaptis. Tai yra daugiasluoksnė tapyba“, – sakė parodos autorė.

Netrukus po Eglės Velaniškytės parodos pristatymo šventinio vakaro vairas perduotas kitai Eglei – pianistei Eglei Andrejevaitei, kuri „Laiptų galerijos“ gimtadienio proga lankytojams dovanojo dar niekur kitur iki šiol mūsų šalyje neskambėjusią koncertinę programą ŽALČIO SONATA – fortepijono rečitalį, skirtą M. K. Čiurlionio 150-mečiui paminėti.

„Šioje galerijoje esu jau ne pirmą kartą. Ir įdomiausia, kad tai yra lūžio taškas. Gimtadienis ir ne paprastas – trisdešimt trečiasis. Tikriausiai kaip ir man, tai yra virsmo taškas. Mano virsmo taškas pamatyti M. K. Čiurlionį buvo praeitais metais išgirsta Giedriaus Kuprevičiaus sonata „Žalčio sonata“. Kai aš pradėjau domėtis, kodėl žalčio, aš pamačiau, kad tai yra žvilgsnis į M. K. Čiurlionio keturių paveikslų ciklą tuo pačiu pavadinimu, kuris buvo nutapytas 1908 metais. Įspūdinga, kad po 60 metų, 1968-aisiais, Giedrius Kuprevičius pamatęs paveikslų ciklą, sukuria refleksiją – keturių dalių sonatą, kaip žvilgsnį į šių paveikslų ciklą. Pats Giedrius Kuprevičius yra paminėjęs, kad iš visų M. K. Čiurlionio paveikslų, būtent šiame yra užkoduota karūna ir žaltys – valdovas žemės ir vandenų. Karūnos M. K. Čiurlionis negavo gyvendamas savo laiku, tačiau kartais užtrunka daugiau kaip šimtą metų būti pamatytam savo darbais. Ir todėl šiandien man atrodo simboliška, kad ir „Laiptų galerija“ veikiausiai daro dalykus, kurie yra šimto metų apimties bei horizonto. Tai labai sustiprina intensiją nepamesti šito kelio bei tikėti, kad po kurio laiko visi pamatys tą prasmę – kodėl „Laiptų galerijai“ reikėjo būtent taip gyventi ir dirbti“, – tokiais žodžiais publikai prisistatė Eglė Andrejevaitė.

Atlikėjos ištarti žodžiai atspindėjo „Laiptų galerijos“ gimtadienio dieną apskriejusi žinia – balandžio 4-ąją Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą prijungti galeriją prie Šiaulių kultūros centro. Nors ši naujiena nebuvo netikėta, visgi ji skaudžiai palietė daugelio kultūros lauko atstovų širdis.

„Čia buvo ta vieta, kur aš galėjau kūrybiškai augti, kai dar net nedirbau Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Ir šiandien tas vakaras su žinia, kuri mus pasiekė vos prieš keletą valandų, yra liūdnas, nors ir stengiamės švęsti. Noriu pasakyti, kad nereikia kažko taisyti, kas yra nesugedę. Mes turėtume palaikyti galeriją, o ne kirsti įsišaknijusias šaknis“, – mintimis dalijosi Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Monika Šaltytė.

„33-eji metai yra nukryžiavimo amžius. Ši lemtis ištiko ir „Laiptų galeriją“. Tačiau po nukryžiavimo ateina ir prisikėlimas, tad tikiuosi, kad jis ir įvyks. Gimtadienio proga aš asmeniškai bei šiauliečių vardu noriu padėkoti visiems už tas estetines patirtis, už klausimus ir mintis, kurios kilo dalyvaujant renginiuose ir auginant savo sielą ir tuo pačiu kuriant mūsų šiauliečių kultūros bendruomenę, kurią „Laiptų galerijos“ dėka pripažino ir pripažįsta didžioji Lietuvos dalis“, – sakė humanitarinių mokslų daktaras Nerijus Brazauskas.

Renginyje dalyvavo ir Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė Ji dėkojo „Laiptų galerijai“ už nenutrūkstamą kultūrinio gyvenimo puoselėjimą. „Linkiu, kad „Laiptų galerija“ ir toliau rengtų rimtus profesionaliosios muzikos koncertus bei aukščiausio lygio dailininkų parodas. Norime taip pat padėkoti už vykdomas edukacijas bei kitas veiklas“.

„Mūsų galerija, yra ne tik kultūros įstaiga. „Laiptų galerija“ yra šeima, kurią sudaro septyniolika asmenų – nei daug nei mažai. Labai noriu padėkoti kolektyvui, be kurio nei „Laiptų galerijos“, nei kultūros čia nebūtų. Jie sukasi darbų sūkuryje negailėdami nei laiko, nei pastangų. O kur dar folkloro ansamblio „Salduvė“ kolektyvas, visada esantis greta… Tačiau mūsų šeima neapsiriboja šiais žmonėmis. „Laiptų galerijos“ šeimą taip pat sudaro dailininkai, aktoriai, atlikėjai bei visi lankytojai. Jeigu ne lankytojai, kas apskritai būtų „Laiptų galerija“?“, – retoriškai uždarant vakarą klausė „Laiptų galerijos“ laikinoji direktorė Kristina Alseikė.

Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus – nuo 32-ojo iki 33-iojo „Laiptų galerijos“ gimtadienio – čia įvyko 280 renginių, kuriuose apsilankė daugiau kaip 40 000 lankytojų.