Kultūros pusryčiuose mezgėsi diskusijos apie kultūrą Šiauliuose

Kultūros pusryčių tikslas – inicijuoti tradiciją burtis, diskutuoti, kartu ieškoti naujų perspektyvų ir vizijų kultūrai Šiauliuose. Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė pasveikino dalyvius, išsakė susitikimo tikslus. Viena iš antrojo susitikimo temų – „Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ veidas: vakar, šiandien, rytoj“.

„Laiptų galerija“ savo medžiui augins naujas šakas

Kultūros pusryčių dalyviams pristatytas Dariaus Ančerevičiaus video apie ŠMKC „Laiptų galerija“ veiklos stipriąsias puses ir numatomas stiprinti veiklos sritis. Laikinoji galerijos vadovė Kristina Alseikė pristatė kultūros centro veiklos metmenis iki 2028 m. Ji pabrėžė, kad „Laiptų galerija“ numato būti daugiasritis kultūros centras, išsaugos ilgametes veiklos tradicijas. Profesionaliosios dailės, muzikos, literatūros jungtis yra tarsi medžio kamienas. Šis medis pamažu augina naujas šakas, kadangi kismas neišvengiamas. Remonto metai buvo sunkūs, bet davė naudos, nes išėję į kitas erdves pamažu darėmės atviresni miestui, plėtėsi mūsų bendruomenė. Nežinomybė dėl ateities, įvairiausi gandai komandos neišardė, o priešingai, sutelkė, suvienijo. Iki šiol mūsų įstaigos silpnoji vieta buvo edukacijų trūkumas. Ačiū dailininkei Irenai Šliuželienei, kuri dalijosi patirtimi, pradėjo edukacijas moksleiviams. Dabar čia dirba edukatorius, žinomas dailininkas – žmogus orkestras Petras Rakštikas. Dar nesuremontuotame P. Bugailiškio name įrengėme edukacijų klasę. Susidomėjimas didžiulis, vyksta edukacijos suaugusiems, pradedami užsiėmimai vaikams, ruošiamasi kurti kultūros paso programas. Po remonto P. Bugailiškio name bus įkurtos kelios edukacinės klasės.

Kita kryptis – nuolatinės moksleivių kūrybos parodos. Šiam tikslui numatoma prikelti naujam gyvenimui, modernizuoti buvusią mažąją salę, ilgus metus paverstą sandėliu.

Trečia naujovė – siekiant įamžinti P. Bugailiškio atminimą, planuojama įrengti keičiamą įdomią ekspoziciją. Be to, P. Bugailiškio kiemelyje vasarą vyks kino filmų peržiūros, poezijos vakarai, koncertai.

K. Alseikė apibendrino, kad „Laiptų galerija“ , išlaikydama tradicijas, yra atvira kaitai, plečia ir gilina ryšius su miesto bendruomene.

Lituanistė Angelė replikavo, kad ją baugina, net skaudina pokyčiai „Laiptų galerijoje“. Jos teigimu, ši galerija tris dešimtmečius buvo gilaus klasikinio meno oazė, dominavo dailė, muzika ir literatūra. Angelės manymu, edukacijos tėra meninės veiklos imitacija, be to, ji norėtų, kad čia nebūtų eksperimentuojama su „šiuolaikinio“ meno parodomis ir koncertais. Ji baiminasi, kad nauji vėjai nesugriautų tradicijų, per didelis dėmesys jaunimui gali atstumti vyresniosios kartos lankytojus.

K. Alseikė patikino, kad „Laiptų galerija“ išsaugos savo kamieną – klasikinis menas (dailė, muzika, literatūra) ir toliau bus svarbiausia veiklos kryptis.

Dr. Nerijus Brazauskas pasigedo renginyje sprendimų priėmėjų. Jis teigė, kad miestui būtina kultūros strategija, žemėlapis, kuriame matyti kiekvienos kultūros įstaigos funkcijos. Dailės galerija orientuota į šiuolaikinį meną, „Laiptų galerijos“ pagrindas – klasikinis menas. Jokio konflikto čia nėra. N. Brazauskas atkreipė dėmesį: būtina kuo skubiau įteisinti daugiasričio kultūros centro „Laiptų galerija“ statusą, kad įstaiga ramiai galėtų tęsti savo veiklą.

„Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, kalbėjęs miesto kultūros tarybos vardu, pabrėžė, kad kultūros renginių masiškumas nėra esminis dalykas. „Laiptų galerijos“ veikla abejonių nekelia, įstaiga turi išlikti savarankiška. Kultūros židiniai, kurie yra mieste, turi būti saugomi.

Panašiai tvirtino Šiaulių miesto tarybos narys Juozas Pabrėža ir LR Seimo kultūros komiteto narys dr. Stasys Tumėnas. Jis atsakė į kalbėtojų abejones dėl edukacijų tikslingumo: „Petro Rakštiko edukacijos sutrauks šimtus. Nereikia atsižadėti.“ Kad edukacijos augina parodų lankytoją, pritarė Dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė.

Antroji tema: pasirengimas tapti Lietuvos kultūros sostine

Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė trumpai informavo apie pirmuosius žingsnius, siekiant kultūros sostinės titulo 2026 m. Pernai įvairios fokus grupės ieškojo miesto identiteto, domėjosi kitų kultūros sostinių patirtimi. Dar laukiama paraiškos kriterijų, nes jie keisis. Kelias, kuriuo einama, tai miestas–žmonės–kultūra. Pagrindinis naratyvas – saulė, dėmesys miesto heraldikai (karūna, raudonas veršis, miegantis lokys). D. Bačiulė pakvietė registruotis internetinėje erdvėje norinčius įsijungti į kultūros sostinės veiklas. Galima siūlyti savo įstaigos renginį, asmeninę idėją, prisidėti mecenavimu, savanoryste ir pan. Šiauliai vienintelis miestas iš didmiesčių dar nebuvo kultūros sostinė. „Tapti kultūros sostine 2026-aisiais yra visų mūsų reikalas, kad galėtume didžiuotis, džiaugtis savo miestu“, – sakė kultūros centro direktorė.

Diskusijos dalyviai, kaip „Aušros“ muziejaus direktorius R. Balza, Šokio ir kūrybos studijos vadovė Gerda, siūlė, kad būtina kurti aiškią kultūros sostinės strategiją. Reikia kūrybinės komandos, kuri neatstovautų vienos kultūrinės įstaigos, į jungtinę komandą būtina įtraukti aktyvius kūrėjus.

Dr. Nerijus Brazauskas priminė, kad Šiauliai visada garsėjo kaip alternatyvios kultūros miestas, apie tai irgi verta pagalvoti.

Dr. Stasys Tumėnas sakė, kad Šiauliai per ilgai jaučiasi nepribrendę tapti kultūros sostine, patarė pavartyti dar 2015 m. Giedrės Mendozos kurtą koncepciją, galima ten gerų dalykų rasti.

Kiti diskusijos dalyviai pritarė, kad dar reikia diskusijų šia tema ir aktyvesnio kuriančių žmonių dalyvavimo.

Ieškoma vietos etnokultūrai ir tautodailei

Diskusijose darsyk aptarta aštri Šiaulių miesto problema – etnokultūros sritis. Šiaulių m. savivaldybės tarybos narys Juozas Pabrėža pasigenda stipresnio etnokultūros išplėtojimo mieste. Jo teigimu, šią nišą galėtų užpildyti ir etnokultūros puoselėjimo dar aktyviau imtis ŠMKC „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, vadovaujamas Dariaus Daknio. Kad P. Bugailiškio namuose būtų puoselėjama etnokultūra įvairiomis formomis, teigė R. Balza, dr. S. Tumėnas, kt. Aštriai priekaištauta, kad Dailės galerija atsisakė rengti tautodailės parodas. Galerijos direktorė Ernesta Šimkienė aiškino, kad šios parodos neatitiko įstaigos koncepcijos. Naujoji LTS Šiaulių bendrijos pirmininkė Aistė Jakelaitytė sakė bandanti išsiaiškinti, kodėl Šiauliuose tokia situacija, tikisi, kad tautodailei atsiras vietos.

„Dailės galerijos erdvės buvo puikios didelėms tautodailės parodoms. „Laiptų galerija“ tiek nesutalpintų. Reikia apmąstyti, išgryninti, galbūt daryti temines parodas. Gerai, kad atsiranda diskusija, ieškokime pozityvių pokyčių“, – siūlė išeitį K. Alseikė.

Diskusija yra proceso dalis

Kultūros bendruomenė turėtų būti dėkinga doc. Janinai Švambarytei-Valužienei, kuri išjudino diskusijas, įvairaus amžiaus žmonės išsakė savo nuomonę. Daugeliui rūpi Zubovų rūmų likimas, erzina karių kapinės, pasak Sigito Prancuičio, sąvartynas miesto centre. Pasigendama aiškios miesto kultūros strategijos, į pasirengimą tapti kultūros sostine per menkai įtraukiami kūrėjai. Vis dar neturi vietos parodoms tautodailininkai, neaišku, kokie sprendimai bus priimti dėl ŠMKC „Laiptų galerija“.

Beveik visi sutarė, kad tokia bendravimo forma – kultūros pusryčiai pasiteisina. Pokalbiai susitikimai reikalingi, kad būtų sprendžiamos problemos.

Teresė Hokienė

Dariaus Ančerevičiaus nuotr.