Paroda METŲ LAIKAI. IR KITI PROCESAI: ritmikos svarba ir stulbinantis abstrakcijos pasaulis

Spalio 30 dieną Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta žymaus mūsų šalies prozininko, dramaturgo, dailininko Romualdo Lankausko (1932 – 2020) tapybos darbų paroda METŲ LAIKAI. IR KITI PROCESAI.

„Šiuos metus drąsiai galime vadinti Romualdo Lankausko metais“, – dar prieš parodos pristatymą tarė dailės kritikas ir rašytojas dr. Vidas Poškus. „Šių metų pavasarį, kovo-balandžio mėnesiais, Vilniuje buvo galima išvysti autoriaus kūrybos retrospektyvą, o dabar, visų džiaugsmui, ją galima išvysti ir čia, Šiauliuose“.

Romualdas Lankauskas žinomas kaip vienas pirmųjų ir nuosekliausių moderniųjų abstrakcionistų Lietuvoje. Abstrakcionizmas, kaip savotiškas reiškinys, pradėjo formuotis XX a. antroje pusėje. Tuo metu kurti abstrakcijas pradėjo kurti ir Romualdas Lankauskas, paskatintas vieno konkretaus gyvenimo įvykio.

„Tas įvykis buvo toks šiek tiek netikėtas, stebinantis – Romualdas Lankauskas su turistų delegacija lankėsi Prancūzijoje, Paryžiuje, įvairiuose muziejuose bei galerijose, kur ir pamatė tuo metu madingus abstrakcionizmus. Tai jam padarė labai didelį įspūdį, įtaką ir grįžęs namo nusipirko dažų bei tapymo priemonių ir pradėjo tapyti. Pradžioje tie jo bandymai buvo tokie paprasti natiurmortai, o vėliau labai greitai viskas peraugo į abstrakčias kompozicijas“, – pasakojo dr. Vidas Poškus.

Dailės kritikas pažymėjo, kad anuomet Romualdas Lankauskas buvo sunkiai priimamas į parodas, tiksliau – kelias į jas jam dažniausiai būdavo tiesiog užkirstas. Nepaisant to, jis atrado unikalų savo tapybos sklaidos metodą – daug darbų nugulė į jo kurtas knygas, tad akylesni skaitytojai su jo tapyba turėjo galimybę susipažinti tiesiog vartydami leidinius.

Kalbant apie pačią techniką, svarbu atkreipti dėmesį, kad Romualdo Lankausko kūryboje labai reikšminga ritmika. Kaip ir spalva. „Dailininkas lavino akis, kurdamas labai aiškias, konkrečias struktūras. Lankauskiška tapyba yra pakankamai drastiška, tarsi kirviu iškapota. Bet svarbiausia tai, kad jis nebūtinai norėjo patikti, jis norėjo būti savimi“, – įžvalgomis dalijosi dailės kritikas.

Kitas dalykas, pasak dr. Vido Poškaus, abstrakčioje tapyboje keitimasis, jo procesas ir fiksavimas užima itin svarbią vietą. Tapytojai siekia palikti savo individualų pėdsaką drobės paviršiuje. Tas procesualumas Romualdo Lankausko kūryboje taip pat yra labai svarbus. Geriausias to įrodymas – paveikslas „Viskas juda ir keičiasi.

Parodos atidaryme dalyvavusi menininkė, rašytoja dr. Aistė Kisarauskaitė pridėjo, kad tapyba, ypač šiuolaikinė, turi savybę suteikti žiūrovui tam tikrą jausmą, kuomet jis susitapatina su autoriumi. „Tas ypač galioja abstrakcijai, kai jauti kaip tapytojas tapė. Šiuo atveju, aš visada stebiuosi žiūrėdama į Romualdo Lankausko kūrinius, nes klausimas, kodėl jis sustojo, tampa visiškai aiškus – kodėl sustojo tapyti tą darbą ir manė, kad darbas baigtas. Todėl, kad darbas išlaikytų šviežumą, tą begalinį džiaugsmą, kada viskas yra gyva ir ekspresyvu“, – atviravo dr. Aistė Kisarauskaitė.

Nors Romualdo Lankausko paroda pavadinta METŲ LAIKAI. IR KITI PROCESAI, dailės kritikas dr. Vidas Poškus taip ir negalėjo išskirti, kuris metų laikas užėmė svarbiausią vietą jo kūryboje. „Veikiausiai visi. Kiekvienas metų laikas žavėjo Romualdą Lankauską, kurį jis įprasmino savitais potėpiais ir spalvomis“.

Paroda eksponuojama iki lapkričio 16 d.

© Darius Ančerevičius

© Darius Ančerevičius