Folkloro šventė „Atvažuoja žolynai“

2015 m. balandžio 18 d. (šeštadienį) 16 val. Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31) folkloro ansamblis „Salduvė“, „Laiptų galerija“ jau vienuoliktą kartą rengia folkloro šventę „Atvažiuoja žolynai“.

Dalyvauja folkloro ansambliai

RASKILA (Panevėžys), SPIGĖNS (Telšiai), VERPETA (Kaišiadorys), ŽIBINYČIA (Marijampolė), RASKILA (Birštonas) , SALDUVĖ (Šiauliai)

Įėjimas nemokamas

2015 m. balandžio 18 d. (šeštadienį) 16 val. Šiaulių kultūros centre (Aušros al. 31) folkloro ansamblis „Salduvė“, „Laiptų galerija“, jau vienuoliktą kartą rengia folkloro šventę „Atvažiuoja žolynai“.

Renginio tikslas – skleisti tradicinį lietuvių liaudies muzikinį, choreografinį ir pasakojamąjį folklorą, supažindinti Šiaulių miesto gyventojus su skirtingų Lietuvos regionų tarmėmis, dainomis, šokiais, instrumentine muzika, tautiniais kostiumais, muzikos instrumentais, formuoti teisingą sampratą apie tradicinį lietuvių liaudies folklorą.

Šventę šiauliečiams dovanos virš 100 folkloro atlikėjų iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų : Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos. Šiais metais šventėje dalyvaus folkloro ansambliai ,  „Raskila“ iš Birštono , „Spigėns “ iš Telšių ,  „Žibinyčia“ iš Marijampolės, „Verpeta“ iš Kaišiadorių , „Raskila“ iš Panevėžio, „Salduvė“ iš Šiaulių.

Ši folkloro šventė skirta paminėti 2015-uosius – Etnografinių regionų metus.

Tad visus, visus, kas norit trankių šokių pažiūrėt, linksmų muzikėlių, skambių dainelių , tarmiškų žodelių paklausyt , bočių ir prabočių tradicijas išmanyt, kviečiame į 11-ąją folkloro šventę “Atvažiuoja žolynai”.

Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „RASKILA“

Vadovai Roma Ruočkienė ir Algirdas Seniūnas

Folkloro ansamblis „Raskila“ susibūrė 1989 m. Kolektyve dainuoja, šoka ir groja 32 nariai nuo 10 iki 60 metų: jie dirba įvairiausius darbus, užsiima skirtinga veikla, užtat visiems jiems ansamblis yra gyvenimo būdas, didelė darni šeima, kurioje smagu viskuo dalintis. Akiai ir širdžiai miela, kai į ansamblį suguža šeimos, o vaikai auga su liaudies dainomis ir šokiais.

Kai „Raskila“ prisistato, sako: „Esam dzūkai, ale neciksim, kaptiej, katriej gimį Varėnoj ar prie Lazdzijų. Esame paribio dzūkai, tad mūsų repertuare šalia dzūkiškų dainų suskamba ir viena kita suvalkietiška.“ Dainų ansambliečiai mokosi iš autentiškų įrašų, savų archyvų, dainynų, kai kada ir daininga giminė pagelbsti. Nors dainos sudaro didžiąją repertuaro dalį, nemažai dėmesio skiriama ir liaudies šokiams, bei instrumentinei muzikai. Ansambliečiai itin vertina ir didžiuojasi puikiais Dzūkijos regiono tautiniais kostiumais.

Raskila“ parengė savitų ir įdomių teminių programų , išleido kompaktinę plokštelę, nuo pat įsikūrimo pradžios aktyviai koncertuoja. Ansamblis dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse, folkloro festivaliuose ,,Dzūkų godos“, ,,Plaukia sau laivelis“, ,,Atvažiuoja žolynai“, tarptautiniuose folkloro festivaliuose ,,Skamba skamba kankliai“, ,,Baltika“, ,,Europiada“, koncertavo Vokietijoje, Belgijoje , Estijoje , Lenkijoje, Latvijoje, tapo respublikinio konkurso „Duokim garo!“ finalininkais ir prizininkais.

Šiais metais ansambliui „Raskila“ paskirta geriausio 2014 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.

Marijampolės folkloro ansamblis „ŽIBINYČIA“

Vadovas Žydrūnas Rutkauskas

Folkloro ansamblis „Žibinyčia“ savo veiklą pradėjo 2005m. Ansamblio narius – įvairių profesijų marijampoliečius, mokinius, studentus – vienija noras pažinti ir puoselėti tradicinės kultūros palikimą, meilė savo krašto dainai ir šokiui. Pavadinimas „Žibinyčia“ įpareigoja šviesti ir dalinti savo šilumą, skleisti mūsų protėvių sukauptą gyvenimo patirtį, gaivinti jau užmirštas tradicijas.

Nors ansamblis atlieka visos Lietuvos folklorą, tačiau repertuaro pagrindą sudaro Sūduvos krašto dainos, šokiai, rateliai. Daug instrumentinės muzikos turime užrašę iš mūsų krašto liaudies muzikantų, kurią su malonumu grojame koncertuose ir vakaronėse. Ansambliečiai dėvi puošnius sūduviečių (kapsų ir zanavykų) kostiumus, kuriuos išaudė ir pasiuvo talentingos mūsų krašto liaudies meistrės.

Ansamblis dalyvavo Dainų šventėse, Lietuvos folkloro festivaliuose, koncertavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose Sicilijoje, Italijoje, Makedonijoje. 2009m. ansamblio kapela III tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ buvo apdovanota specialiu komisijos prizu, o 2014m. festivalyje „Ant rubežiaus“ nominacija „Šauniausia tradicinė kapela“.

Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „VERPETA“

Vadovė Valerija Jankauskienė

Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis ,,Verpeta“ susikūrė 1978 metais.

„Verpetos“ repertuare – Kaišiadorių krašto autentiška muzika, dainos ,šokiai, pasakojimai.

Kolektyvas yra 2003 metų ,,Aukso paukštės“ laureatas. Ansamblis dalyvauja rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose, koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje, Norvegijoje , Serbijoje, Estijoje, Portugalijoje.

„Verpetos“ vadovė Valerija taip pristato savo ansamblį: „ Esame kaip viena didelė šeima . Įvairių profesijų ir įvairaus amžiaus atlikėjai ištikimi dainai, šokiui, muzikai, ypač kaišiadorietiškai. Jie yra tikri „Verpetos“ patriotai, aukojantys savo laisvalaikį, kartais ir savo šeimų reikalus bendram mūsų tikslui. Vyresnieji atsiveda savo vaikus ir net anūkus – taip „Verpetos“ kūryba ir tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, todėl mums nereikia galvoti apie pamainos rengimą. Džiaugiamės, kad šalia garbingų senjorų mūsų veikloje dalyvauja moksleiviai ir studentai. Šiuo metu vyriausiam ansamblio nariui yra 78 metai, jauniausiam – treji su puse metų.“

Panevėžio miesto folkloro ansamblis „RASKILA“

Vadovė Lina Vilienė

Panevėžio miesto folkloro ansamblis „Raskila“ įkurtas 1988 metais. Bėgant metams, keitėsi kolektyvo sudėtis, bet tikslas jungtis šeimomis išliko nuo pat kolektyvo gyvavimo pradžios – taip išaugome į didelę ir gražią „Raskilos“ šeimą. Šiuo metu kolektyve dalyvauja trylika šeimų, net penkios iš jų su vaikais, kurie gimė ir augo girdėdami liaudies dainas, natūraliai perimdami mūsų prosenelių tradicijas ir taip įsijungdami į kolektyvo veiklą.

Didelę dalį kolektyvo sudaro aukštaičiai, todėl repertuare skamba aukštaitiškos, daugiausia Panevėžio krašto dainos bei ratuojami šio krašto rateliai. 2001 metais ansambliečiai papildė repertuarą XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviškais romansais. Tradicinė „Raskilos“ kapela, kurią sudaro smuikai, armonikos, basedlė ir būgnas, griežia daugiau nei šimtą šokių bei instrumentinės muzikos kūrinių. Savo vietą kolektyvo repertuare randa ir senieji aukštaičių intrumentai: skudučiai, ragai, daudytės, kanklės. Kolektyvo kapela tapo LRT televizijos laidos „Duokim garo“ 2012 – 2013 metų sezono nugalėtoja tradicinių kapelų kategorijoje.

„Raskilos“ kolektyvas dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose , bei kalendorinėse šventėse. Aktyviai koncertuoja Panevėžio miesto šventėse, mokyklose, darželiuose, susitikimuose, bendruomenių susibūrimuose, kartu įtraukdamas ir visuomenę. „Raskila“ atstovauja Panevėžį bei pristato Aukštaičių tradicinę kultūrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Čekijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir kt.

„Raskilos“ kolektyvui 2013 m. buvo paskirta geriausio Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.

Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „SPIGĖNS“

Vadovai Diana Bomblauskienė ir Arvydas Bomblauskas

Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ įkurtas 2005 m. Šiuo metu kolektyve muzikuoja trijų kartų atstovai. Ansamblio veikloje dalyvauja keletas šeimų, jaunimas, visus jungia bendras pomėgis, noras dainuoti senas žemaičių dainas ir šokti šokius. Koncertai ir vakaronės – ansamblio mylimiausias užsiėmimas ir tikslas.

Ansamblio nariai – nuoširdūs ir aktyvūs XIX a. žemaičių folkloro propaguotojai, kai kurie jau daugiau kaip dvidešimt metų savo laiką mielai leidžia su autentiška daina, šokiu, muzika, kai kurie – su nuostaba ir džiaugsmu atranda folkloro žavesį kasdien naujai. Ansamblio nariai save pristato : „ Visi mes kartu , be išimties, esame spigiai (išvertus iš žemaičių kalbos, spigis – gyvas, judrus žmogus), mes tikrai tokie… Tai viena iš ansamblio pavadinimo prasmių . O kita… Spiginas – tai sala Biržulio ežere (Telšių rajonas). Na, o jei, koncerto ar vakaronės metu, mums pavyksta „spiginti“ muzikavimu taip, kaip kartais spigina saulė, ar šaltis žiemą, tai jaučiamės pakylėti ir labai dėkingi klausytojams už supratimą ir įvertinimą. Mūsų „vizitinė kortelė“ – smagumas, nuoširdumas, paprastumas. Tai, mieli žiūrovai ir klausytojai, mes jums garantuojame.“

„Spigėns dalyvavo įvairiuose festivaliuose, dainų šventėse, varžytuvėse, įvairių miestų šventėse, televizijos laidoje „Gero ūpo“, pristatinėjo žemaičių folklorą Vokietijoje. Ansamblis labai aktyvus Telšių miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis.

Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „SALDUVĖ“

vadovai Violeta Daknienė ir Darius Daknys

Šiaulių miesto rytiniame pakraštyje yra istorinis piliakalnis, Salduvės kalnu vadinamas, todėl neatsitiktinai šio miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis pasirinko „Salduvės“ vardą. Ansamblis gyvuoja nuo 1986 metų. Šiauliai – apskrities centras, kurio teritorijoje susieina dvi Lietuvos etninės sritys – Aukštaitija ir Žemaitija, todėl „Salduvės“ repertuare aukštaičių ir žemaičių dainos, šokiai, muzika, žaidimai, pasakojimai. „Salduvė“ daug koncertuoja, populiarina folklorą vakaronėse ne tik Šiaulių mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Sėkmingai koncertavo užsienyje: Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje.

„Salduvė“ ne kartą dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose, yra išleidusi 4 muzikinius albumus: „Salduvė”, „Patrepsėkim”, „Tarp aukštaičių ir žemaičių“, „Išlieti meilę lyg šaltinį“ . Už puikius kūrybinius pasiekimus „Salduvės“ ansambliui buvo paskirta geriausio 2008 m. Lietuvos miesto folkloro ansamblio nominacija ir įteikta „Aukso paukštė“.

Maloniai kviečiame!