Ruduo Šiauliuose ir Šiaulių apskrityje – litvakų kultūros ir jos kūrėjų pažinimo laikas. Jau penktąjį rugsėjį „Laiptų galerija“ organizuoja „Litvakų kultūros dienas“, atsiliepdama į Europos žydų kultūros dienų organizatorių ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kvietimą rugsėjo mėnesį skirti pažinčiai su žydų kultūra, menininkais, paveldu. „Litvakų kultūros dienų“ metu pristatoma Lietuvos žydų kultūra, kaip neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, iš Lietuvos kilusių ir/arba šiuo metu Lietuvoje kuriančių žymių menininkų kūryba dailės, muzikos, literatūros srityse, vyksta edukaciniai renginiai, paskaitos, pristatantys Europos ir Lietuvos žydų kultūrą. Šį kartą kviečiame pažinti „Kultūrinį litvakų peizažą“ per 1 mėnesį truksiantį 8 renginių ciklą, kurio metu susipažinsime su litvakų daile, muzika, literatūra ir kultūra.
Projekto „Kultūrinis litvakų peizažas“ programa:
Rugpjūčio 30 d. 18 val. Emilijos Latėnaitės monospektaklis „Kaip norisi gyventi, bet nežinai kaip“ („Polifonijos“ salėje, Aušros al. 15, Šiauliai). „Kurdama personažus galiausiai pradėjau suvokti, kad iš tiesų kalbu apie save, savąją tapatybę. Todėl tai šviesus spektaklis apie susitikimą su savimi. Apie akimirkas, kai labai norisi gyventi, tačiau nežinai – kaip“, – teigia Emilija Latėnaitė. Aktorė sako nesieksianti žiūrovų paveikti efektais, bet suteiks galimybę kiekvienam susitikti su savimi. Spektaklio nuotaiką kurs „Duetissimo“: Dalia Dėdinskaitė (smuikas) ir Gleb Pyšniak (violončelė).
Rugsėjo 7 d. 19 val. koncertas „Žydiška giesmė“ (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Gegužių g. 57, Šiauliai). Šis koncertas, tai didžiulė dovana projektui „Kultūrinis litvakų peizažas“. Koncerto programoje skambės didingasis J. Brahms „Dvigubas koncertas smuikui, violončelei ir simfoniniam orkestrui“ ir pirmąkart Lietuvoje bus atlikti J. Achrono du mitologijos ir judaizmo persmelkti paveikslai iš „Belšazaro“, o koncerto pradžioje skambės jau simboliniu himnu tapusi žymioji J. Achrono pjesė „Hebrajiška melodija“. Atlikėjai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vad. ir dirigentas Modestas Pitrėnas), dirigentas – Modestas Barkauskas, solistai – Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė).
Rugsėjo 16 d. 16 val. koncertas „Vaikiškoji siuita“ („Polifonijos“ salė, Aušros al. 15, Šiauliai). Koncerto metu skambės unikali J. Achrono muzika, skirta visai šeimai. Koncerto metu klausytojus pakviesime susipažinti su ypatingu berniuku Josephu, kuris gimė mažame Lietuvos miestelyje, o meilė muzikai ir didžiulis talentas atvėrė duris į platųjį pasaulį. Josepho prisiminimai, lydimi spalvingos „Vaikiškos siuitos“ muzikos, skleisis Dominykos Budinavičiūtės sukurtose prisiminimų istorijose. Po koncerto mažųjų klausytojų lauks saldi vasariška staigmena!
Rugsėjo 19 d. 18 val. koncertas ir virtuali „Matvei Vaisberg“ paroda „Svetimi namai“ (Joniškio Raudonoji sinagoga, Miesto a. 4B, Joniškis). „Svetimi namai“ – tai muzikos ir tapybos šedevrų sintezė, kviečianti prisiminti ir įamžinti Lietuvos žydų gyvenimo palikimą. Žagarė, mažas Lietuvos miestelis, įkvėpė žymų ukrainiečių dailininką Matvei Vaisberg nutapyti paveikslų seriją pavadinimu „Svetimi namai“. Šiame cikle menininkas vaizduoja ir kviečia prisiminti Žagarės miesto namus, kuriuose kadaise gyveno arba dirbo Lietuvos žydai. Unikali paveikslų tematika įkvėpė šių dienų vienus ryškiausių Lietuvos atlikėjų violončelininką Gleb Pyšniak, smuikininkę Dalią Dėdinskaitę ir akordeonininką Tadą Motiečių prisiminti bei atrasti Lietuvos žydų kompozitorių muziką bei pristatyti bendrą tapybos ir muzikos sintezę koncerte „Svetimi namai“.
Rugsėjo 22 d. 18 val. koncertas ir literatūrinis vakaras „Aš esu tyla“, skirtas 80-osioms Varšuvos geto sukilimo metinėms („Polifonijos“ salė, Aušros al. 15, Šiauliai). Ši išskirtinė programa, skirta Varšuvos geto sukilimo 80-mečiui, sudaryta specialiai koncertui Varšuvos filharmonijoje, nuskambės ir „Kultūrinio litvakų peizažo“ metu. Tai ypač reikšminga, kadangi 2023 m. 80 metų sukanka ir nuo Šiaulių getų likvidavimo. Trys pripažinti Lietuvos atlikėjai, pianistas Lukas Geniušas, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Gleb Pyšniak, jau tapę nuolatiniais scenos partneriais, interpretuos Lietuvos ir Lenkijos žydų kilmės kompozitorių opusus – Lazdijuose gimusio J. Achrono, iš Žąslių kilusio L. Godowsky, publikai gerai pažįstamų A. Šenderovo bei F. Latėno bei jau lenkų klasiku tampančio M. Weinbergo kūrinius. Programą papildys aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomi A. Suckaverio, V. P. Bložės, P. Celano tekstai.
Rugsėjo 26 d. 18 val. koncertas „Violončelės siela“ („Polifonijos“ salė, Aušros al. 15, Šiauliai). Žymus norvegų pianistas Ole Christian Haagenrud bei Lietuvos publikos numylėtinis violončelininkas Gleb Pyšniak – ilgamečiai scenos partneriai, kurių kūrybinis kelias prasidėjo Norvegijoje ir driekėsi per daugelį Europos ir Skandinavijos tarptautinių festivalių ir garsiausių koncertinių salių. Šįkart duetas susitinka projekte „Kultūrinis litvakų peizažas“ ir tarptautiniame „J. Achrono muzikos festivalyje“, kur klausytojams pristatys naują programą, sudarytą iš gražiausių romantinės kamerinės muzikos opusų, kurią papuoš ir papildys specialiai festivaliui parinktos J. Achrono miniatiūros.
Rugsėjo 28 d. 18 val. koncertas „Vienos klezmeriai“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Tilžės g. 155, Šiauliai). Dar viena „Ars Lituanica“ dovana projektui „Kultūrinis litvakų peizažas“. Nutolę nuo seniai komercializuoto štetlo kičo, keturi aukščiausios klasės menininkai atlieka Rytų Europos žydų muziką pasitelkdami naujas, šviežiai skambančias aranžuotes, tačiau viskas ką jie dainuoja ir groja yra susieta su senąja tradicija. Tokiu būdu susikuria tik jiems būdinga nauja autentiška žydų muzika. Dabartinėje kvarteto programoje senosios ir naujosios jidiš dainos bei klezmer melodijos susilieja į nepakartojamą klezmer-džiazo skambesį. Roman Grinberg Klezmer-Swing Quartet – pirmąkart Šiauliuose!
Rugsėjo 29 d. 18 val. knygelės „Gyvenimo istorijos. Gelbėtojai“ pristatymas (Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Tilžės g. 155, Šiauliai). Leidinyje – liudininkų, artimųjų pasakojimai apie Pasaulio tautų teisuolius ir kitus žydus gelbėjusius žmones, gyvenusius Šiaulių apskrities teritorijoje. Knyga pagerbs gelbėtojus, atskleis, kad jų veiksmai buvo grindžiami humanistiniais principais. Šios paprastų žmonių istorijos – ne tik pasakojimai apie gerumą. Tai mūsų tautos, patyrusios kelias okupacijas, sudėtingo gyvenimo gerumą. Tai mūsų tautos, patyrusios kelias okupacijas, sudėtingo gyvenimo atspindys. Knyga padės žmonėms ugdytis empatiją, gilesnį tautos istorijos suvokimą. Knygelės įžangoje – Ričardo Pikelio, prižiūrinčio knygelės herojų Kalendrų sodybą, eilės.