„Miesto istorijos“

Daugelis žino projektą „Humans of New York“ – didmiesčio gyventojai nuotraukose su savo gyvenimo ar akimirkos istorija. Likome sužavėti idėja – „Miestas – tai jo žmonės“. Miestas – tai ne tik pripažinti ir gerbiami jo piliečiai, bet kiekvienas iš mūsų, o atskiros mūsų istorijos susipina į vieną margą ir ilgą MŪSŲ MIESTO ISTORIJĄ. Todėl „Miesto istorijos“ – tai mūsų visų ir kiekvieno atskirai dovana 780 – ąjį gimtadienį švenčiantiems Šiauliams. Tikimės, kad ši dovana – idėja tik didės ir tęsis kartu su miesto ir jo žmonių istorijomis.
Fotografavo ir istorijas užrašė Ričardas Vitkus. Idėją generavo Rasa Minkevičiūtė.

„Miesto veidas – ne tik aikštės, skverai, paminklai ar jį puošiantys pastatai, bet ir jo gyventojai.
Kiekvienas miestas turi savo istoriją, kurią gerais ar blogais darbais kūrė čia gyvenę žmonės. Apie Šiaulių istorijoje pėdsaką palikusius asmenis mes sužinoti galime be didesnio vargo – jų darbai jau aprašyti.
Kur kas sunkiau sužinoti, kaip gyveno tie „pilkąja mase“ vadinami žmonės, kurių dėka mes ir turime tai, kas vadinasi Šiauliais. Kokia buvo tų žmonų buitis, godos ir svajonės? Atsakymų į šiuos klausimus rasti sunkiau.
O kaip yra dabar. Juk istorija yra kuriama kasdien. Tai, kas nutiko šiandien, po kelių metų ar net mėnesių jau gali tapti istorikų tyrimo objektu.
Apie dabartinį Šiaulių veidą formuojančius iškilius šiauliečius mes žinome pakankamai. Apie juos rašo spauda, jų veidai šmėžuoja televizorių ekranuose.
O kaip gyvena, tie kurių kasdienė veikla iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko bendro neturi su miesto istorijos kūrimu, tačiau be kurios lyg be mažo sraigtelio sūkių imtų strigti ir miesto istorijos laikrodžio tiksėjimas.
Projektas „Miesto istorijos“ tapo puikia galimybe pažvelgti į tokius žmones, susipažinti su jų kasdieniais rūpesčiais, darbais ir mintimis.
Mintimis apie save, juos supančius žmones ir miestą, kuriame jie gyvena.
Ar sunku buvo prakalbinti atsitiktinai gatvėje sutiktus šiauliečius? Ir taip, ir ne. Drąsiau savo nuomonę reiškė jaunesni žmonės. Gal dėl jaunatviško maksimalizmo dauguma jaunesnių žmonių sakė savo ateities su Šiauliais nesieją – ir nori gimtą miestą palikti.
Vyresnio amžiaus šiauliečių mintys jau optimistiškesnės. Ši karta jau spėjo ne tik sukaupti gyvenimo patirtį, bet ir susikurti Šiauliuose savo „komforto zoną“.
Bene įdomiausia buvo kalbinti garbaus amžiaus žmones, stebėtis jų įžvalga, optimizmu, gebėjimu rasti rasti prasmę kasdienėje veikloje.
Per šį projektą stengiausi nekalbinti žinomų šiauliečių, apie juos ir taip jau žinoma daug.
Žmones šiam projektui rinkausi atsitiktinai. Ką kalbinti, paprasčiausiai pakuždėdavo nuojauta, tas žmogus arba tai, ką jis tuomet darydavo, paprasčiausiai patraukdavo dėmesį.
Dėmesį traukė ir keistuoliai. Buvo įdomu sužinoti, ką jie galvoja, pabandyti suprasti, kuo jie ypatingi.
Toks projektas nėra naujovė – „Miesto istorijų“ ciklas yra kuriamas ir kituose užsienio bei Lietuvos miestuose.
Kiekvieno žmogaus pasakojimas yra iliustruotas nuotrauka. Dabartinėje žiniasklaidoje nuotraukai yra teikiama pirmenybė, o tekstas dažnai tampa tik prierašu prie nuotraukos.
„Miesto istorijų“ cikle pirmenybė vis dėlto teikiama tekstui, o nuotrauka tėra teksto iliustracija.
Taip nutiko dėl dviejų priežasčių.
Pirma priežastis, tai šio projekto spontaniškumas. Tam, kad fotografijos pagalba galėtum apibūdinti pašnekovą, reikia jį geriau pažinti, ir keliolikos pokalbiui skirtų minučių tam yra per maža.
Antra priežastis yra ta, kad režisuota fotografija būtų kirtusi su pagrindiniu šio projekto principu – pokalbio spontaniškumu ir nuoširdumu.
Ką šis projektas davė man? Pirmiausia jis suteikė galimybę susipažinti su pusšimčiu anksčiau nepažinotų šiauliečių, sužinoti apie jų veiklą, mintis ir svajones. Pasibaigus projektui pastebėjau, kad eidamas gatve ėmiau labiau kreipti dėmesį į žmones, o prie kai kurių net norisi prieiti ir paprasčiausiai juos pakalbinti…“

Ričardas Vitkus

Visas „Miesto istorijas“ rasite „Facebook“ paskyroje: www.facebook.com/miestoistorijos.
Taip pat jos išleistos ir popieriniame variante.